- žėglauti
- מėgláuti, -áuja, -ãvo tr., intr. buriuoti, valdyti burinį laivą: Vyras būdamas, broleli, neimk lietuvių laivelin, imk artoją, skaidrų vyrą, kurs mokėjo žėglauti TŽII113.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pažėglauti — ×pažėglauti intr. buriuojant nuplaukti: Šėpis iš ledų išsivalnijęs ir per kokių 2 šėpių ilgiu toliaus pažėglavęs, su sykiu nugrimzdęs Kel1881,34. žėglauti; pažėglauti … Dictionary of the Lithuanian Language
žėglavimas — מėglavimas sm. Q445,479, N → žėglauti: Sidoniai ir aruadonys buvo tau tarnais vairų, ir turėjai išmintingas žmones, Tirai, ant žėglavimo BBEz27,8 … Dictionary of the Lithuanian Language
žėglavoti — מėglavoti, oja, ojo; N žr. žėglauti … Dictionary of the Lithuanian Language